Abonohuni tek kjo Rubrike
» Adresari i Biznesit
1-2-3 klikime...
dhe klienti ju gjen menjėherė!
...pėr Adresarin klikoni kėtu!
 

Njoftime.com
Zurück   Njoftime.com > Bebet dhe Fėmijėt
Kontakti/rreth nesh Marketing Regjistrohu Publiko/pyetje-pergjigje Kalendari Adresari

 
Opsionet e njoftimit
  #1  
Alt Publikuar: 20.06.2009 07:48
Irfan Bojaxhiu Irfan Bojaxhiu ist offline
 
regjistruar: 14.03.2009
postime: 13
Standart PRIZREN - Zhvillimi i te folurit tek femijet

FĖMIJA DHE TĖ FOLURIT E TIJĖ

Njeriu ėshtė bėrė qenje njerėzore kur ėshtė drejtuar pėr tė ecur me kėmbėt eveta, kur me dorėn e vetė ka filluar tė punoj dhe ta ndryshoj jetėn dhe vetėvehtėn, por nivelin mė tė lartė njerėzor e ka arritur kur e ka krijuar FJALĖN ose tė FOLURIT.
Tė folurit ėshtė mjeti kryesor pėr zhvillimin dhe jetėn e njeriut dhe mu ky e bėnė njeriun njeri. Nė saje tė tė folurit njeriu dallohet prej gjallesave tė tjera. Tė folurit i shėrben njeriut si mjet kryesor pėr tė lidhur kontakte shpirtėrore, shoqėrore, sociale, ekonomike, politike, profesionale dhe gjithēka i duhet njeriut pėr jetė nė bashkėsinė njerėzore. Sikur njeriu tė mos krijonte tė folurit, nuk do tė mund t’i kishte kėto begati tė cilat i ka tash. Pa tė folur nuk do tė kishte zhvillim ekonomik, intelektual, shkencor dhe asnjė zhvillim tjetėr mase tė nevojshėm pėr jetė. Tė folurit ėshtė proces psiko-fiziologjik dhe shoqėror, pra pėrbėhet prej dy elementeve tė lidhura ngushtė njeri me tjetrin. Elementi i parė ka tė bėjė me faktorin psiko-fiziologjik nė kuptim dhe nė pėrmbajtje dhe nėnkuptojmė zhvillimin personal tė njeriut, apo botėn e brendshme tė tij, ndėrsa faktori i dytė zhvillohet nėn ndikimin e botės sė jashtme i cili ėshtė kushti kryesor pėr zhvillimin e tė folurit. Kur themi bota e jashtme nėnkuptojmė tė mėsuarit tė tė folurit nga rrethi shoqėror nė tė cilin rritet dhe jeton fėmija: nė familje, nė shkollė, ēerdhe tė fėmijėve dhe institute tė ndryshme dedikuar fėmijėve e tė tjera. Rruga e zhvillimit tė tė folurit ėshtė shumė e gjatė dhe daton qė nga krijimi i tij dhe ekzistenca e njeriut dhe ka kaluar nėpėr disa etapa tė zhvillimit tė tij. Kontakti nė mes tė njerėzve deri sa ėshtė krijuar tė folurit ėshtė bėrė me ndihmėn e mimikės dhe tė gjestikulacionit. Mimika ėshtė formė komunikimit mes njerėzve duke bėrė disa ndryshime ose grimasa tė fytyrės dhe lėvizje tė kokės. Kjo mėnyrė e komunikimit ėshtė shumė e thjeshtė dhe duket kėshtu: kur bashkėbiseduesi luan kokėn lartė-poshtė do tė thotė se pajtohet me mendimin e tjetrit. Po ashtu kur e shohim njeriun duke qeshur, kuptohet se ai ėshtė i disponuar dhe e kundėrta, nėse personi ėshtė i mėrrolur, vetvetiu kuptohet se ka ndonjė problem. Mbyllja dhe hapja e njėrit sy, po ashtu tregon se kemi diēka sekrete ndaj personit tė cilit i kemi dhėnė shenjė me mbyllje syri e tė tjera. Kjo mėnyrė e kontaktit apo e marveshtjes bėhet edhe tash kur e kemi tė folurit. Gjestikulacioni ėshtė mėnyra e komunikimit me anėn e lėvizjes sė gjymtyrėve dhe pjesėve tė tjera tė trupit dhe ndryshe quhet edhe tė “foluri me lėvizje” apo kinetikė. Po ashtu edhe sot pėrdorėt kjo formė e komunikimit. Kur e thėrrasim dikend nė vend tė fjalės “eja kėtu” ne e luajmė shuplakėn e dorės ose gishtin tregues duke e tėrhequr nga vetja dhe personi i thirrur do tė vijė tek ne. Po ashtu me disa lėvizje tė duarve dhe pjesėve tė tjera tė trupit mund tė shpjegohen disa veprime tė caktuara. Kjo formė e komunikimit ėshtė shumė e varfėr ngase nuk mund tė shprehen tė gjitha veprimet dhe tė zėvendėsohen tė gjitha fjalėt e folura me anėn e gojės, ose tė folurit oral. Tė folurit oral nuk mund tė zėvendėsohet me asgjė dhe me asnjė mėnyrė komunikimi. Pos kėtyre dy formave tė komunikimit ėshtė edhe njė formė tjetėr e komunikimit e quajtur daktilogji. Fjala daktilogji rrjedh nga greqishtja dhe pėrbėhet prej dy fjalėve: daktylos-gisht + logos-fjalė qė nė gjuhėn shqipe do tė thotė: “tė folurit me gishta”. Kėtu ēdo tingull e ka simbolin e vetė i cili mund tė formohet vetėm me anėn e lėvizjes sė gishtave tė duarve, alfabeti i shurdhmemecėve (njė dorėsh dhe dyduarsh). Kėto simbole janė plotėsisht identike me tingujt fonetik tė cilėt i posedon gjuha e shkruar e vendit ku flitet ajo. Gjuha shqipe ka 36 tinguj tė cilėt artikulohen, formohen fjalė dhe shkru hen, po tė njėjtat simbole qė i ka edhe tė folurit me gishta. Ndryshe kėto forma tė komunikimit quhen edhe gjuha e shenjave. Pėr shkak se disa persona nuk mund tė dėgjojnė tė folurit oral apo gojor, kėtė edhe nuk mund ta pėrvetėsojnė, prandaj pėr tu integruar nė shoqėrinė njerėzore dhe nė rrethin e vet shoqėror tė cilit i takojnė (personave tė shurdhėr),
pėrdorin gjuhėn e shenjave, pra personat qė nuk dėgjojnė. Tė folurit oral si theksuam edhe mė lartė ka rėndėsi tė madhe pėr njeriun. Tė folurit ėshtė produkt shoqėror meqenėse ai mėsohet dhe pėrvetėsohet nga rrethi shoqėror nė tė cilin jeton fėmija, gjegjėsisht nė fillim nga familja dhe mė vonė nė shoqėri dhe gjatė shkollimit ose nė lojė me shoqėri. Nė zhvillimin e suksesshėm tė tė folurit ndikojnė shumė faktor, por prej faktorėve kryesor do tė pėrmendim kėta: Sistemi i qendrės nervore, shqisa /organi/ i dėgjimit, rregullsia e organeve/aparatit/ tė tė folurit, inteligjenca, rrethi shoqėror dhe gjendja shėndetėsore e fėmijės. Tė folurit si fenomen dhe nevojė e domosdoshme njerėzore ua ka tėrhequr vėmendjen shumė ekspertėve tė profileve tė ndryshme shkencore dhe intelektuale si: logopedėve, pedagogėve, psikologėve, mjekėve, gjuhėtarėve, foniastėve e tė tjerėve cilėt lidhur me tė folurit japin mendime tė ndryshme pėr zhvillimin e tė folurit tek njeriu si: kur fillon tė folurit tek fėmijėt, sa kohė zgjatė, cilat janė mėnyrat e zhvillimit tė tė folurit, nė ēfarė kushte zhvillohet tė folurit, cilat janė pengesat dhe vėshtėrsitė nė tė folur e shumė e shumė gjėra tė cilat janė tė lidhura me te. Shumė shkencėtarė kanė konstatuar se njeriu ėshtė ngritur nė krahasim me shtazėt e tjera duke falėnderuar dy aftėsive kryesore tė cilat i posedon vetėm njeriu dhe ato janė: 1. Njeriu ka mėsuar qė tė komunikoj me rrethin shoqėror dhe tė transmetoj idetė e veta tek tė tjerėt duke shfrytėzuar dėgjimin dhe tė folurit dhe 2. Ka zhvilluar kuptimet e tė menduarit abstrakt bazuar me elementet e tė folurit duke lidhur drejtė pėrdrejtė mendimin me dėgjimin dhe tė folurit. Lidhshmėria ndėrmjet dėgjimit, tė folurit dhe mendimit ėshtė shumė evidente nė komunikimet njerėzore. Kėshtu qė dėgjimi, tė folurit dhe mendimi janė tė lidhur ngushtė dhe ērregullimi i njėrit prej kėtyre tri elementeve ndikon shumė negativisht edhe nė dy tė tjerėt. Pa dėgjim nuk mund tė zhvillohet tė folurit, pa tė folur po ashtu nuk mund tė zhvillohet tė menduarit dhe pa tė menduar nuk mund tė zhvillohet personaliteti i njeriut.
Nė jetėn praktike shpesh bėhet pyetje se kur fillon tė folurit tek fėmijėt dhe si zhvillohet ai? Shumė shkencėtarė tė cilėt janė marr me tė folurit e fėmijėve, vėrtetojnė se tė folurit fillon nė momentin kur lindet fėmija. Edhe tek fėmijėt zhvillimi i tė folurit kalon nėpėr disa faza dhe ato janė: 1. Qarja e fėmijės tė porsalindur, 2. Gugatja, 3. Fillimi i krijimit tė tingujve dhe fjalėve, 4. Krijimi dhe lidhja e tingujve nė fjalė dhe fjali dhe 5. Zgjerimi i fjalorit dhe shprehja e lirė gjegjėsisht pėrvetėsimi i tė folurit.
Qarja e parė pas lindjes ka rėndėsi shumė tė madhe, ngase nga kjo kuptojmė se
fėmija ka lindur i gjallė, se i ka nė rregull organet e frymėmarrjes, se i ka nė rregull kordat apo tejzat zanore, se ka lindur i shėndosh. Kėtė qarje e bėjnė tė gjithė fėmijėt e porsalindur tė tė gjithė botės pa marr parasysh kombin, racėn dhe vendin ku lindin. Kjo bėhet nga nevoja pėr tė aktivizuar organet e frymėmarrjes dhe mund tė konsiderojmė se prej kėtu fillon kontakti i parė i komunikimit me rrethin shoqėror. Ekspertėt tė cilėt e kanė matur tė qarit e parė tė fėmijės, kanė konstatuar se nė te ka mase l20 tinguj fonetikė tė pa artikuluar tė cilėt me kalimin e kohės do tė reduktohen dhe do tė mbesin vetėm ata tinguj tė cilėt i posedon gjuha e rrethit ku jeton fėmija. Kjo ndodh edhe tek fėmijėt tė cilėt lindin tė shurdhėr, me njė ndryshim se fėmijėt e shurdhėr nuk do tė mund ta mėsojnė tė folurit edhe nė moshėn kur duhet tė flasin. Qarja e parė tek fėmijėt bėhet nga nevoja e tyre pėr t’i shti nė veprim organet e frymėmarrjes, por mė vonė kjo qarje do tė shėndėrohet nė nevojė sociale dhe fėmija do tėqanė kur ėshtė i unėt, i lagur, i sėmurė, kur ėshtė i lidhur nė pelena, kur ėshtė i shtėrnguar,kur ka etje, kur nuk i pėrgjigjet temperatura e ambientit, ėshtė tepėr nxehėt ose ftoftė e tė tjera. Nė bazė tė tė qarit ne do tė kuptojmė pse fėmija po qanė. Kur qarja ėshtė e befasishme do tė thotė se ka dhimbje nė ndonjė pjesė tė trupit. Tė qarit si thamė mė lartė ėshtė
njė lloj komunikimi i fėmijės me tė amėn ose me rrethin shoqėror. Po qe se dėshirojmė qė fėmija tė folėn mė herėt, me te duhet tė flasim qė nga dita e parė e lindjes. Fėmija i posalindur nuk e kupton tė folurit, por e kupton dashurinė dhe ngrohtėsinė prindore. Lidhur me kėtė po jap njė shembull. Kur nėna ėshtė larguar pakė sa nga foshnja, ai do ta hetoj mungesėn e saj dhe do tė fillon tė qajė, por kur nėna i afrohet dhe i folėn me fjalė tė ėmbla, ai menjėherė do ta ndalė tė qarit dhe do tė mundohet qė nėnės t’ia kthej pėrgjigjen duke u qeshur me te. Prej muajit tė parė e pas, fėmija do tė filloj gugatjen. Kėtė kryesisht e bėjnė
fėmijėt me shėndet tė mirė, ndėrsa fėmijėt me shėndet tė dobėt nuk do tė gugatėn sikurse fėmijėt e shėndosh. Faza e gugatjes kryesisht zgjat prej muajit tė parė deri nė muajin e gjashtė. Gjatė gugatjes fėmija do t’i ushtroj organet e tė folurit. Gugatjen fėmija e bėnė duke luajtur me kėmbė e duar tė cilat i shėrbejnė si lodra, por edhe do t’i shėrbejnė si mjete pėr tu zhvilluar fizikisht. Ėshtė e preferueshme qė fėmijėn mos ta lidhim nė pelena kur ėshtė i zgjuar, por ta lemė tė lirė qė ai tė luan lojėrat e veta fėminore. Gjatė lojės fėmijėn duhet argėtuar duke i folur. Kur flasim me fėmijėn, ai do ta hetojė ngrohtėsinė dhe dashurinė prindore, por edhe do tė ndien siguri dhe do tė gugatet shumė e mė shumė. Tė folurit me fėmijėn duhet tė jete i ngrohtė, i butė, i buzėqeshur, i kthjelltė, i dashur dhe gjithnjė goja e bashkėbiseduesit duhet me qenė e kėthyar nga ai, nė mėnyrė qė tė mundet me e pa gojėn; si dhe nė qė mėnyrė po lėvizin organet e tė folurit. Fėmija gjatė gugatjes sė tij, pos qė do tė ushtroj organet e tė folurit, ai ushtron dhe gjymtyrėt e tija. Nė kėtė periudhė, atij duhet ofruar lodra tė ndryshme fėmijėrore tė cilat duhet tė janė tė ngjyrave tė ndryshme dhe tė zėshme. Ngjyrat ndikojnė nė zhvillimin e organit tė tė pamurit/shikimit/, ndėrsa zėri i lodrave ndikon nė zhvillimin e organit tė dėgjimit dhe vėmendjes. Pos gugatjes, gjegjėsisht pas muajit tė gjashtė tė jetės, tek fėmijėt fillon faza e murmuritjes apo e bėrbėlimit kur edhe fillon tė krijoj tinguj fonetikė si: bbbbb, mmmm, ngngng, aaaaaaa me tė cilėt mė vonė do tė krijoj rrokjet dhe fjalėt e para ma-ma, ba-ba mėvarsisht se me cilėn fjalė do tė startoj tė folurit.Kėshtu veprojnė tė gjithė fėmijėt e botės pa marr parasysh gjuhėn tė cilėn do ta flasin nė rrethin e tyre shoqėror dhe ku fjala baba ose mama nuk ka ndonjė domethėnie.Kėshtu shprehen edhe fėmijėt e shurdhėr tė cilėt nuk do tė flasin asnjėherė. Kryesisht fėmijėt me shėndet dhe inteligjencė tė mirė fillojnė tė flasin prej muajit tė tetė dhe fjalėt e para tė tyre janė mama, baba, papa. Pothuaj se tek tė gjithė fėmijėt prej tingujve fonetikė mė tė parėt krijohen tingujt buzor, pėr kėtė edhe fjalėt e para fillojnė me kėta tinguj.
Ndoshta pėr dikend ėshtė i panjohur fakti se tė folurit ndikon edhe nė zgjatjen e
jetės sė njeriut dhe nė rritjen dhe “pjekurinė” mė tė shpejtė dhe mė tė hershme mendore tė fėmijėve. Pėr tė ilustruar kėtė, po japim njė shembull: Tregohet se nė vitet 1194-l250 njė perandor i quajtur Frederiku i II-tė i cili zotronte 7 /shtatė/ gjuhė botėrore, pat bėrė disa pėrpjekje pėr tė studiuar se cila gjuhė botėrore
e njeriut ėshtė mė e vjetėr dhe me ēfarė gjuhe lindin fėmijėt?! Pėr t’ia arritur kėtij qellimi, ai pat marr njė numėr fėmijėsh tė kombeve dhe gjuhėve tė ndryshme tė cilėt ua besoj disa mėndeshave apo /dadove/ me njė urdhėr tė rreptė dhe tė prerė:” Fėmijėve duhet siguruar kushte jetėsore maksimale si nė ushqim, banim, e veshmbathje, por me ta nuk mund tė flitet asnjė fjalė e vetme”. Perandori kėrkonte pikėrisht tė gjente, nėse fėmijėt do tė flisnin gjuhėn e cila konsiderohej si gjuhė mė e vjetėr; hebraishten, latinishten apo arabishten ose do ta flisnin gjuhen e prindėrve tė tyre. Ky eksperiment dėshtoi sepse tė gjithė kėta fėmijė vdiqėn. Perandori Frederiku i dytė edhe pse ishte njė njeri me kulturė tė lartė, atė nuk e pengoi njė kėsi lloji eksperimenti jo human dhe aspak njerėzor. Edhe filozofi i madh Herodoti ka shkruar se njė eksperiment i tillė dhe i ngjashėm ishte kryer pikėrisht nga njė faraon egjiptian i quajtur Psametiku i I-rė nė shekullin e VII-tė para Krishtit. Pra gjuha ose tė folurit si diēkaspecifike e njeriut, i ka magjepsur njerėzit qysh nė kohėrat mė tė vjetra.
Fėmijėt nė jetėn e tyre kanė nevojė pėr ngrohtėsi dhe dashuri. Pa kėto dy gjėra,
fėmijėt do tė vdisnin. Lidhur me kėtė, po jap edhe njė shembull praktikė i cili shpesh ndodh edhe tek ne nė kohen e tashme. Shpesh ndodh qė fėmijėt tė braktisen nga nėna ose nga rrethi familjar, gjė qė shumica prej tyre duke mos pasur dashurinė dhe ngrohtėsinė familjare ata nuk kanė jetuar gjatė. Nėse dikush e ka zėvendėsuar prindin, fėmijėt e tillė jetojnė normal sikurse fėmijėt e tjerė. Fėmijėt nuk e dinė ē’ėshtė frika, jeta, dhimbja dhe dashuria, por si u tha mė lartė, me anė tė tė folurit, atyre u ofrojmė dashuri, ngrohtėsi, lumturi, gėzim, hare dhe siguri nė gjirin familjar ose nė rrethin shoqėror si nė shkollė ose ēerdhe tė fėmijėve. Lidhur me kėtė kam bėrė njė eksperiment me zogj tė quajtur kanarina. Kanarinat i kam mbyllur nė kafaz dhe atė njė mashkull me femėr. Kur njė ditė mashkulli kishte ngordhur, femra menjėherė pushoi tė kėndonte dhe nuk ka zgjatur shumė edhe ajo ngordhi. Eksperimenti u pėrsėritė dhe me qėllim i ndava, duke i larguar njėrin prej tjetrit nė njė largėsi tė madhe, prapė tė dytė e ndalėn kėndimin dhe pėr njė kohė tė shkurtėr qė tė dytė ngordhėn. Komunikimi si tek njerėzit, po ashtu edhe te gjallesat e tjera luan njė rol tė madh nė jetėn e tyre, gjė qė mund tė vėrtetohet nė praktikė. Pa tė folur nuk mund tė shprehim dashuri. Pėr tu zhvilluar tė folurit, me fėmijėt duhet tė flasim qė nga lindja e tyre. Gjatė tė folurit me fėmijė duhet tė kemi kujdes qė tė flasim gjithnjė gjuhėn e pastėr tė rrethit dhe asnjėherė tė mos flasim gjuhėn e fėmijėve, por ata duhet t’i mėsojmė qė ta flasin gjuhėn tonė. Nėse ne e flasim-gjuhėn e fėmijėve nė tė cilėn mungojnė shumė tinguj ose nuk janė tė artikuluar mirė,
atėherė fėmija do tė fillon tė flas me fjalė tė pakuptueshme nė tė cilat do tė mungojnė shumė tinguj ose do tė zėvendėsohen me tinguj tė tjerė tė panevojshėm si pėr shembull: “Unė koj nė kollė.”Unė shkoj nė shkollė. ”Lota e kelit lotulohet”. Rrota e kerrit rrotullohet.“Baba el nga era”. Baba del nga dera. Gjatė punės time shumėvjeēare me fėmijė tė cilėt kanė pengesa nė tė folur, shumicės prej tyre u mungojnė nga disa tinguj 5, l0 ndonjėrit edhe mė tepėr dhe tė folurit fare nuk kuptohet. Kjo dukuri, gjegjėsisht tė folurit e keq do tė vazhdoj nė tė shumtėn e rasteve tėrė jetėn. Pasi edhe shkri-leximi i takon tė folurit, atėherė kėto pengesa do tė paraqiten edhe nė shkrim dhe lexim. Shpesh pėr kėtė dukuri fajėsohen mėsuesit duke harruar se fajtor janė vet prindėrit tė cilėt i kanė mėsuar fėmijėt e tyre qė tė flasin keq. Pengesat nė tė folur dhe nė shkrim-lexim janė tė llojeve tė ndryshme. Nė kėtė punim do tė ceki disa nga pengesat mė tė shpeshta si: 1. Belbėzimi /lat.Balbuties/, 2. Ērregullimi i artikulimit tė fjalėve /lat.Dysartria/, 3. Ērregullimi i artikulimit tė tingujve /lat.Aftensia/, 4. Tė folurit me hundė (ndėr hundė) /lat.Nazaliteti ose Rinolalia/, 5. Agramatizmi / lat.Agramatismus/, 6.Ērregullimi i tė shkruarit /lat. Dysgraphia/, 7. Ērregullimi i leximit/ lat.Dyslexia/, 8 .Autizmi/ lat.Autismus/, 9. Tė folurit e pazhvilluar /lat. Palilalia/ e shumė pengesa tė tjera pėr tė cilat do tė shkruaj nė njė punim tė posaēėm. Pengesat nė tė folur ndikojnė shumė nė suksesin e fėmijėve nė shkollė. Ka fėmijė shumė tė zgjuar, por nga pengesat qė kanė, nuk janė nė gjendje qė ta paraqesin dijen e tyre para mėsuesit ose profesorit, kėshtu qė ata janė edhe tė pėrbuzur nga rrethi nė tė cilin gjenden. Kur nxėnėsi ka pengesa nė tė folur, ai i ngjanė njė sportisti tė mirė tė cilit ia lidhim kėmbėt dhe e urdhėrojmė qė tė vrapoj. Shumica nga kėto pengesa mund tė eliminohen me kohė, por prindėrit tonė nuk i japin fare rėndėsi se si po flet fėmija i tyre, prandaj e lėnė qė tė vuaj gjatė tėrė jetėn. Pengesat nė tė folur janė sėmurje, por nuk dhėmbin si sėmurjet e tjera dhe pėr kėtė shkak prindėrit nuk i japin rėndėsi. Ēdo sėmurje dhembė njėherė dhe shėrohet kur merren barnat, por sėmurjet e tė folurit dhėmbin gjatė tėrė jetėn dhe e pengojnė personin qė tė pėrparoj nė ēdo pikėpamje nė jetėn e tij. Gjatė punės time me kėta fėmijė, kam konstatuar se shumė mėsues nuk i japin rėndėsi tė duhur kėsaj dukurie duke mos qenė tė vetėdijshėm se nxėnėsit po ia humbė karrierėn jetėsore ndoshta pėr njė pengesė aq tė vogėl nė tė folurit e tij. Kur mėsuesi heton se nxėnėsi i tij ka ndonjė problem nė tė folur, urgjentisht duhet tė kontaktoj me prindin dhe t’i tregon se ēka ka vėrejtur tek fėmija i tij dhe ta udhėzoj prindin qė fėmijėn e tij ta dėrgoj tek LOGOPEDI i cili ėshtė ekspert pėr tė folur. Prindėrit tonė kanė shumė halle tė tjera dhe ndoshta nuk dinė se ekziston njė ekspert i tillė, por kur mėsuesi ia tregon rrugėn e eliminimit tė pengesės. Prindi, si ēdo prind pėr fėmijėn e vet do tė interesohet qė ta mjekoj atė. Ēdo pengesė nė tė folur, unė e konsideroj si sėmurje, prandaj si ēdo sėmurje qė kėrkon mjekim, edhe pengesa nė tė folur kėrkon tretman logopedik qoftė ajo nė mosartikulimin e ndonjė tingulli ose ndonjė ngecje e cila e pengon tė folurit normal. Nėse fėmija ka ndonjė pengesė nė tė folur, ai nuk ėshtė fare fajtor. Sipas etiologjisė apo prejardhjes sė pengesave nė tė folur mund t’i klasifikojmė si vijon: 1. Pengesat tė cilat trashėgohen nga prindėrit ose tė parėt e tyre,2. Pengesat e shkaktuara nga ndonjė ērregullim i Sistemit qendror nervor,3. Nga ērregullimi i ndonjė prej elementeve tė aparatit tė tė folurit si qė janė: shtangimi i gjuhės nga ndonjė sėmurje tė sajė, prishja apo deformimi i dhėmbėve,ērregullimi i qiellzės sė fortė ose asaj tė butė /qarja e tyre/, ērregullimi i buzėve, buzė lepuri, shtangimi i kordave /tejzave tė zėrit/, shtangimi i uvulės qė nė popull quhet gjuhėza e vogėl, kalljet e ndryshme tė hapėsirės sė gojės etj. 4. Pengesa tė cilat paraqitėn nga tė folurit e keq tė prindėrve me fėmijėn gjatė zhvillimit tė tė forit tek ai. Shumė prindėr mundohen qė tė flasin si fėmijėt e tyre duke i imituar ata, kėshtu qė fėmija pėr shkak tė moshės nuk mund tė artikulon shumė tinguj, prandaj nėse prindi do tė flasė si fėmija, ai nuk do tė ketė shansin pėr tė mėsuar si artikulohen drejtė tingujt fonetikė dhe do ta vazhdon tė folurit me mė pak tinguj duke e bėrė tė folurit e pakuptueshėm pėr rrethin ku gjendet. Nė tė folurit e fėmijėve negativisht ndikojnė edhe traumat e ndryshme tė cilat i pėrjeton fėmija si qė ka qenė lufta nė Kosovė, po ashtu lindja e vėllait ose motrės do tė ndikoj qė fėmija nga gjelozija qė do tė paraqitet tek ai do tė fillon tė flasė keq dhe kjo do tė kaloj nė shprehi, po ashtu imitimi i personave me pengesa nė tė folur do tė kaloj nė shprehi, pastaj nė tė folurit e keq tė fėmijės do tė ndikoj edhe tė folurit e keq tė rrethit shoqėror ku gjendet fėmija. Gjatė punės time me nxėnės kam vėrejtur se numėr i madh i tyre kur vijnė nė parashkollor nuk mund t’i artikulojnė shumė tinguj, por me kalimin e moshės disa prej tyre i pėrvetėsojnė tė gjithė tingujt, por disa nuk munden dhe shkojnė ashtu nė klasėn e parė. Po ashtu disa prej tyre mėsohen t’i artikulojnė tė gjithė tingujt, por jo tė gjithė nxėnėsit. Kėshtu numėr i konsideruar mbesin
me disa tinguj mangėt, kjo dukuri do tė vazhdohet edhe nė shkollėn e mesme, por tek disa edhe deri nė pleqėri. Ėshtė e kėshillueshme qė me rastin e pranimit tė fėmijėve nė klasėn e parė, ēdo mėsues duhet t’i testoj nxėnėsit e vet se me ēfarė tė folur i kanė ardhur ata, ngase vijnė nga familje dhe rrethe tė ndryshme dhe me kulturė tė tė folurit tė ndryshėm, kėshtu mėsuesi ta pėrpilon njėdokumentpasqyrė nė tė cilin do tė evidentohen tė gjitha pengesat nė tė folur tė nxėnėsve me tė cilat do tė shėrbehemi mė vonė, gjegjėsisht gjatė procesit mėsimor.
Mėsuesi gjatė punės sė tij do tė mundohet qė ti eliminoj disa nga pengesat, por aty ku nukmundet, do tė kėrkoj ndihmėn e ekspertit pėr tė folur apo logopedit. Gjatė eksperiencės time kam vėrejtur se nė shumė shkolla, ēdo klasė ka nga 2-3 nxėnės me ndonjė pengesė nė tė folur e ndonjė klasė edhe numėr mė tė madh, por disa nga kolegėt kėto pengesa i tolerojnė duke menduar se do tė tejkalohen, kėshtu nxėnėsi do tė ketė pengesa edhe nė lexim dhe nė shkrim dhe nė lėndėt e tjera nga se nuk do tė shprehet mirė. Ėshtė mė se e domosdoshme qė ēdo shkollė ta ketė logopedin e vet, por nėse kjo ėshtė e pamundur, atėherė duhet tė shikohet mundėsia qė njė logoped tė punoj nė dy a tri shkolla i cili do tu ndihmonte nxėnėsve, por mė sė shumti mėsuesve nga se prej tyre mėvaret suksesi i klasės dhe i tėrė shkollės. Prindi duke mos ditur se fėmija i tij ka pengesa nė tė folur, shpesh fajin ia lėnė mėsuesit duke thėnė se mėsuesi nuk e ka mėsuar fėmijėn e tij.


Irfan M.Bojaxhiu,defektolog
Tel. 00377(0)44 -337– 008
Email: irfanbojaxhiu@hotmail.com
Prizren,me
30. 04. 2009












Cel. : 044/337-008



Opsionet e njoftimit kerko ne njoftim(e)
kerko ne njoftim(e):

kerkim i avancuar

Shko tek


Powered by: vB V. 3.6.4 (German technology)
Copyright ©2000 - 2014, J. E. Ltd.
Mbėshtetur nga: Shoqata "Miqėsia"